Vilkas

Pirma melodija rytais -
Kaimynės šuo už lango
Staugia, staugia, staugia-
Vilku vadinamas -
Nesudėtingai, paprastai.
Jis liko vienas-draugas
Nubėgo pas kitos
Kaimynės kalę,
Irgi gerą, rūpestingą draugę,
Atliekamo jos kaulo...
Jis laisvas ir nepririštas,
Nepiktas, geras su visais.
Kai aš einu į ežerą,
Sutinka ir ant kelio
Gan ilgokai laukia,
Bet ne dėl kaulo -
Neturiu aš jo tikrai.
Gal gailisi manęs ir saugo -
Toks vėjas ežere,
Didžiulės bangos,
Iriuosi, kiek tik išgaliu,
Ir šokinėja akys prieš akis.
Žaibuoja, tykšta, virpa,
Nors ir nėra saulės -
Vanduo vis prieš akis.
O gal tai Vilkas šaukia?