Jau vakaras arti,
O mano nebaigti darbai,
Nesuneštos ir mintys -
Jos išsklaidytos po laukus,
Kur žydi gėlės,
Rugiai plaukia;
Jos bėga į gražius sodus,
Kur kvepia obuoliai,
Jau nuo šakelių atskirti,
Tik mūsų laukia, šaukiasi.
Jau varėja.
Saulė atsisveikina;
Jos švytinti ranka žemai -
Paglosto mano veidą.
Aš padėkoti jai skubu -
Nušluostė prakaitą
Nuo mano veido
Ir palinkėdama gražių sapnų
Už miško nusileido...
Dar nusiprausiu upeliu,
Į kurį mano rankos
Virpančios nuskendo,
Kad tik pasaulis būtų
Ir visiems ramus,
Nesigirdėtų šūvių
Ir vaikai neverktų...
2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą