Seni šoka...

Niekad taip nebuvo linksma, -

Saulė patekėjo,

Nekruta net drebulėlė

Nuo silpniausio vėjo…

O numargino jos lapą

Šiltas rudenėlis,

Patiesė jis man ant tako

Ilgakotį, žalsvą,

Dar su apspindėliais,

Kai prilimpa jis prie pado,

Abu šokinėjame…

Polką, valsą ar suktinį,

Tvistą irgi moku,

Padespaną jauna šokau,

Sudrebėjo senos kinkos,

Nieko nebešoku.

Linksma sodžiuje per gegužines,

Beržais apkaišyta,

O berneliai su odinėmis,

Kepurėm raitytomis…

Kas dabar ir be prisimena,

Kokios tenai vietos,

Brukas, plytos ir asfaltas

Kreidomis žymėtas,

Kur aš šoksiu, kai nebėra vietos...