Medis
nurimsta žiemą,
Kaupia
jėgą,
Pavasaris
jį šauks,
Kai
saulė kils aukščiau,
Ritasi
per stalą,
Duonos
kepalėlį,
Per
medinę ližę
Saulės
spinduliai...
Medžiu
pakuria krosnį,
Garuoja
puodas,
Aplink
stalą – vaikai,
Mediniu
šaukštu srebia
Ir
saugo kaktą,
Kad
negautų juo nuo tėvo,
Jei
kojomis siūbuoja,
Nes
ant jų sutūps velniai,
O
motina tiktai paguodžia,
Jei
po stalu kas negerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą