Kada
tik pramerkiu akis,
Netyčia
prieš akis –
Pašluotas
kiemas,
Pabarstytas
takas
Gelta
smiltimi,
Nuo
trobos iki šulinio
Po
lašą ir vandens,
Kad
nedulkėtų kelias,
Pašlakstyta...
Geriu
auksinį saulės spindulį,
Abiem
delnais semiu,
O pro
pirštus versmė išbėga
Ir
teka gėrio upeliu...
Mano
kieme – rūtelių pasodinta,
Tarsi
į tėviškę grįžtu,
Vainiką
dar nupinsiu
Iš
prisiminimų ir gėlių, –
Tėveliams
dovanų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą