Pranas ir Marylove
Manęs
nebūtų buvę,
Nebūtų
ir tavęs,
Nebūtų
jūsų,
Mano
broliai,
Tik
motinystės dovana,
Tėvo
dvasia
Pratęsia
giminę senolių.
Nebūtų
kalavijų ir kardų,
Motulės
austų drobių,
Negirdėtume
ir danguje
Pavasarinių
vyturių, –
Giesmė
išugdo žmogų,
Kad
kardas liktų,
Be
kraujo dėmės,
Ir
kalavijas amžiams
Būtų
puošmena,
O ne
karo grobis.
Jeigu
nebūtų buvę karo,
Neverktų
motina sena,
Tėvas
nežiūrėtų į medžius,
Kuriuos
sodino prie galvos
Savo
brangiems sūnums,
Negrįžusiems
į savo lovas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą