2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Rugio šiaudas



Kokie gražūs namai,
Dengti čerpėmis,
Pro kurias švilpia vėjas,
Aš tokių neturėjau,
Vis žiūriu iš viršaus
Gedimino kalne – margos plytos,
O raudoni stogai
Ne tik Vilniaus,
Bet ir kitų miestų bažnyčių.
Kaime dengė šiaudais,
Supleškėdavo gryčios, –
Rugio šiaudas – skalsus,
Standžiai surištas pėdas,
Kaip duona ant lyžės,
Šventino ją per Agotą,
Įrėždavo kryžių...
Čerpės dužo ir dužo,
Karo gaisruose nyko,
Rugio grūdas vis dygo
Ir dabar tebedygsta.





Komentarų nėra: