Mes –
tokie patys,
Plaukiame
ir plaukiame
Nuo
motinos gamtos
Kas
dieną vis toliau,
Iš
jos vidaus ir įsčių gimę,
Kad
vėl po daug dienų
Ramiai
į ją sugrįžtume...
Mes
tylime,
Kaip
žuvys vandenų,
Gėlų,
dažnokai – sūrių,
Kai
verkiame, jos byra,
Kai
džiaugiamės, įšyla...
Mes –
tokie patys,
Mūsų
gyvastis,
Lyg
plonas siūlas,
O
baimė – akyse,
Kad
nepanertume giliai,
Kur
gerai jaučiasi tik žuvys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą