Eglė ir nukirsta žaliuoja
Skiriu Vincui Vyrukaičiui
Mokytojau,
visur ir visada
Buvai
pirmose gretose,
Tarsi
prieš daug akių
Visą
gyvenimą stovėjai
Ir
švilpiant kulkoms pro ausis
Kvietei
kitus girdėti vėją …
Pirmose
gretose – nelengva,
Jei
kiti ir nepataiko
Į
tavo žingsnius,
Pasuka
iš kelio,
Kuriuo
kiti su džiaugsmu ėjo,
Pamiršta
aidą,
Kad
esą laisvi
Nuo
prietarų senų,
Jau
surambėjusių.
Nedaug
praėjo metų,
Bet
jei nekeikei,
Kas
griovė pamatus senus,
Kiti
žemes susėmė
Ir
net pamiršo mokytoją,
Kuris
priešakyje ėjo.
Oi,
tokia mūsų istorija,
O
gal, reikia manyti,
Kad
atkarpa laiko gan trumpa
Ir
žemės lopinėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą