Mes –
anos kartos vaikai,
Girdėję
girios gausmą,
Nepabijoję
prisikelti auštant,
Išsprogę
net ir žiemą,
Sausį...
Mes –
karklai pabaliais
Ir
ant kalnelių,
Pasistiebę
klausomės,
Kaip
inkiluose krebžda
Ir
mūsų vaikai,
Kaip
juos pavasaris
Varnėnų
čiulbesiu
Pašaukia...
Kita
karta galbūt kitaip giedos,
Bet
ta pati šakelė
Skleisis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą