2018 m. sausio 31 d., trečiadienis

Tremtinių vaikai



Aldutė

Elmiškių kaimas –
Tiktai kelios trobos
Ir tų neliko po karų,
Vienus ištrėmė,
Kiti patys bėgo,
Kad nesugautų ir nerastų
Didesniame mieste,
Tarp mūrinių namų.
Buvo sugrįžusių iš karo,
Kontūzytų, palūžusių,
Bet jie ilgai ir negyveno,
Pasigailėjo Dievas,
Kad ilgai nesikankintų,
Užmirštų amžinybėje skriaudas,
Savas ir artimų.
Neliko nieko po kolūkio pertvarkų,
Negrįžo ir iš Sibiro
Jau į savo namus,
Viskas sugriauta, išvežta, sudeginta,
Sulyginta ir žemė,
Nepažįstami vėliau supirko
Ir seniai pravalgė buvę šeimininkai,
Suniokoti namai lig pamatų.
Pakalbinu tik vieną draugę,
Kuri tėvų namuose negyvena
Ir taip graudu,
Taip artima mūsų šnekta,
Tarsi su seseria kalbu.






Komentarų nėra: