Šimtmečio
šventei
Ruošiamės
ilgai,
Dažnai
žmogus
Nė
tiek neišgyvena
Ir
nesulaukia sau
Nė
tokios pagarbos,
Ką
šalis mena.
Ginčiai
– bergždi,
Kur
buvo ir tautos pradžia,
Dabar
alsuojame,
Ką
visi mename,
Kokia
graži mūsų gamta,
O
koks puikus jaunimas
Po
vėliava gyvena.
Linkiu
jiems ateičiai,
Kad
ir sulauktų kito šimtmečio
Taikoje
ir laisvėje
Ir
liktų nepasenę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą