Žiemos pokštai

Metų laikai – mūsų gyvenimo

Kasdienis pokštas,

Kai rudenį pražysta

Akacijos baltai,

O žiemos vidury balutės telkšo,

Pavasarį apsninga obelis,

Nušąla jų žiedai...

Oi, kiek tos vasaros vilioklės,

Kai šiltas vėjas ir saulutė,

Tarsi mūsų norai,

Bet vėl griaustinis ir žaibai,

Išverčia audra medį

Ir šaknimis jau žiūri

Į melsvą giedrą dangų,

Tik tuo keliu ateina

Spinduliai.