Ąžuolėlis

Rudenėjant lapai krenta, –

Taip ir turi būti, –

Ąžuolėlis vaikų prašo,

Kad kiek užsibūtų...

Jo lapeliai susiriečia

Ir peržiem geltuoja,

Skreba vėjuje, siūbuoja,

O pajutę spindulėlį

Vėlei sužaliuoja...

Prie jo subėga vaikeliai,

Dygsta, tartum grybai,

Pasisėja jų daigeliai

Prie visų sodybų...

Užaugs mažas ąžuolėlis,

Bus kitų gyvybė.