Kalbėkimės
tyliaisiais vakarais
Senų
dainų melodijos garsais,
Kai
savų žodžių burnoje pritrūksta,
Kada
išdžiūsta upeliukai,
Užšąla
srovės nepagirdytos
Nauju
gyvybės vandeniu,
Kai
kraujas lėtai gyslomis pulsuoja,
Oro
trūksta...
Kalbėkime
aušroj, kai saulė kyla,
Naujos
dainos žodžius sukūrę,
Pritars
ir upės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą