Vidinis laikrodis

Nevienodai gi matuojamas

Kiekvieno žmogaus laikas, –

Vieniems jis bėga upeliu,

Kitiems teka srove,

Tretiems – gilia versme...

Ir nežinia, iš kur ji,

Kas prikėlė

Gyvybės vandenį,

Dangus ar žemė, –

Viskas – viename.

Šiandieną, kaip prieš daugel metų,

Panardinu į srovę

Mintis, kaip rankas,

Ir nusiplaunu dulkes,

Iš užmaršties ištraukiu gintarą,

Geltoną saulės vėrinį,

Paskendusį į Baltijos gelmes.

Neturiu laikrodžio,

Kuris matuotų tokį laiką,

Parodytų, kur tu ar aš.