Medis
ir žuvis,
Kiek
jiems paskirta,
Auga...
Praauga
eglė ir namus,
Ir
tuos, kurie sodino,
Dar
nuo vėtrų saugo,
Kai
plėšia stogus,
Griauna
ir šeimas,
Vaikus,
–
Po
motinos skara jie prisiglaudžia,
Atokvėpis
– toks lengvas,
Lyg
ir pavasaris,
Dangus
– vaiskus.
Kur
žuvys, maudausi,
Bijausi
išbaidyti
Iš
po kelmų ir jų vaikų,
Skubiai
į savo krantą
Išbrendu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą