Savo
tėvų vaikai nesirenka,
Kur
gimėme, ten augome,
O
rinkomės kelius,
Per
žemę tėviškės,
Kurie
vingiavo upeliu...
Parėjome
namo užaugę,
Bet
tuo pačiu saulės taku
Per
Šventąją, Anykštą,
Siauruoju
geležinkeliu
Į
Rubikius...
Dabar
sustojusi
Ant
Vilniaus aukšto kalno
Klausausi
garso
Jau
sraunios Neries,
Kuri
vingiuojasi vis dar neužšalusi,
Tarsi
neleistų jai
Pulsuojanti
širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą