Rūta
ir aukso žiedas,
Žinomas
labai seniai,
Kaip
sesė – brolis,
Motina
ir tėvas,
Minimi
pirmiausiai, –
Iš
jų ir atžalos,
Vaikų
vaikai...
Padovanoji
sėklą – aukso žiedą
Kitoms
kartoms,
Kad
saugotų šeimą tvirtai,
Bet
darželius išmindžioja
Iš
tolimų šalių piršliai,
Kurie
neuostę rūtų...
O gal
vainikas jiems – veltui?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą