Upės
– du krantai,
Abu
pasiekiami,
Kai
dar jėgų turi,
Ežere
– salos,
Išlipi,
pailsi
Ir
vėl plauki...
O
vandenynas – toks platus,
Kad
tiktai laivas
Ir
laisva žuvėdra,
Nutūpusi
ant stiebo,
Pasiekti
krantą,
Kur
dega švyturys,
Tegali...
Būčiau
žuvėdra,
Plaukčiau
pasiilgusi
Palei
Neries krantus
Į
kitą brangią šalį
Pas
tave, vaikeli.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą