Rudenėjant
medis savo lapais
Patalus
nukloja,
Kad
sėklos pailsėjusios
Sudygtų
ir žaliuotų,
Jaustųsi
gerai,
O
eglė savo spyglius meta
Pamažu
visus metus,
Kad
neliūdėtų jos vaikai.
Rašau
ant lapų su spygliu,
Kaip
ir visi,
Natas
raitau ir išgirstu
Senolių
dainą,
Tarsi
gyvybės vandenį semiu,
Manau,
neteis už tai
Mano
vaikaičiai,
Kaip
teisėsi anais gūdžiais laikais,
Kai
duonos neturėjo,
Nors
kiti dalinosi
Ir
vandens kaušu,
Trupiniais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą