Spygliai

Rudenėjant medis savo lapais

Patalus nukloja,

Kad sėklos pailsėjusios

Sudygtų ir žaliuotų,

Jaustųsi gerai,

O eglė savo spyglius meta

Pamažu visus metus,

Kad neliūdėtų jos vaikai.

Rašau ant lapų su spygliu,

Kaip ir visi,

Natas raitau ir išgirstu

Senolių dainą,

Tarsi gyvybės vandenį semiu,

Manau, neteis už tai

Mano vaikaičiai,

Kaip teisėsi anais gūdžiais laikais,

Kai duonos neturėjo,

Nors kiti dalinosi

Ir vandens kaušu,

Trupiniais.