Kiemo žmonės

Pasaulis – daug platesnis,

Negu iš savo kiemo

Stebime ir matome, –

Užstoja tolį kaminas

Ir dūmai slenka pažeme,

Kartais į viršų kyla,

O suodžiai krenta,

Graužia ir akis,

Tada ir sąžinė prabyla,

Kam palikai namus,

Savo kaimynus...

Kurgi ta lopšinė,

Kurią dainuodavo mama

Taip tyliai,

Kad net ir dūmai

Išsisklaidydavo ir į visas šalis...

Oi, dieve, atsidustu

Netgi šiandieną,

Kur ta šalis,

Kur nėra aukštų kaminų
Ir mažo kiemo?

 Vaikaitis