Byrančios snaigės

Nupurčiau nuo šakos

Sniego pusnis,

Per širdį drebulys nuėjo,

Prisiminiau ir tas dienas,

Kurias senokai praradau,

Kai siautė vėjas...

Prarastas laikas ir vaikų,

Kurie tik sausą duoną

Ir nebalintą putrą srėbė,

Dabar net nežinau,

Ar jie kaltina mane,

Atleido už vargo metus,

Kurių visi bodėjomės,

Bet pakeisti negalėjome...

Nupurtė drebulys

Ir kažkur nubėgo

Į sniego pusnis,

Pavasaris – toli toli,

Pusnys nesusigulėjusios...