Kai
miniu šventes,
Prisimenu,
kokia kalba,
Kokiais
jausmais,
Apie
jas mąstau,
Kaip
žodis skamba
Lietuviškas
nuo prigimties
Ligi
gilios senatvės,
Mūsų
pasakos ir raudos,
Lydi
mano šnektą...
Kada
miniu senovę,
Prisimenu
ir Odisėją,
Vergilijaus
poeziją,
Tuo
pačiu takeliu einu
Su
Donelaičio būrais
Ir
pas Rėzą,
Kurio
dainas dainuoju
Su
prūsais atsisėdusi,
Esu
laisva kalbėti
Jums
ir šiandien,
Nors
tų, senų kalbų,
Jau nebėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą