Žmogus
– ne paveiksliukas,
Ne
nuotrauka įrėminta
Ant
lygios namo sienos,
Kiekvienas
turi būdą
Ir
jautrią savo sielą,
Gyvenimo
išvargintas
Minutei
būna vienišas,
Kada
ranka paliečia,
Vėl
padėkoja dienai...
Naktis
visus aplanko,
Kai
sveikata pašlyja,
Tada
ir siekia dangaus
Palaimintos
brolijos
Ir
kaip gėlė atgyja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą