Kirtimuose

Miške nebūna

Visi medžiai kertami,

Paliekamos sėkvojos,

Pabyra sėklos

Pučiant vėjui,

Lietus pamirko

Ir naujas daigas atsistoja.

Miške pamažu kyla

Prispausti ir želdiniai,

Mažieji medžiai

Gauna saulės,

Kai niekas neužgožia,

Tada ir peri maži paukščiai

Ir taiso giesmę,

Kuri sklinda gojais.

Miške pilna ir sąvartynų,

Nulaužytų šakų,

Virsdami medžiai

Vieni kitus skriaudžia,

Praeina šimtmetis,

Kol atsigauna.

Iškirstas miškas –

Vienos kartos vaikai,

Kiti ir neužauga.