„Žemuogių pievelė“

Jaunystė – džiaugsmas,

Nemiga naktų,

Kai vienas kito ieškome

Ir kviečiame į žemuogių pievelę,

Kur tiek prisirpo uogų, –

Varva seilė...

Pusamžis žiūri iš šalies,

Pakraipo galvą

Ir pagalvoja:

„Pasileidėliai“,

O kai prisimena jaunystę

Ir ašarą nuvarvina...

Nuraškėme jau žemuoges,

Pasibaigė ir meilė.