Virpa
žvaigždės naktimis,
Mėnuo
susigūžęs,
Medžiai
stirkso,
Nutirpo
sniegas nuo šakų
Ir
šaltis graibo,
Aižo...
Sujuda
vabalas po žieve
Ir
pareiškia:
Gyvenu,
–
Čia
mano būstas,
Net
ir vėjo gūsio
Į
vidų neįsileisiu...
Nušvito
saulė – jau pavasaris,
Žievė
atplyšo,
Žiemą
susitraukusi,
Sužiuro
šeimininkas
Ir
padėjo kiaušinius
Ant
plyno lauko.
Vaikai
užaugo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą