Tu
niekur neik toli,
Tik
baltą beržą pasodinęs
Ir jį
palaistęs,
Pakelk
akis į jo viršūnę
Ir
prisimink save,
Kada
mažas buvai,
Toks
pats , kaip jis,
Vienas,
kaip našlaitis.
Dabar
jūs dideli
Ir
jis tave praaugo,
O
šakose ir visi vėjai siaučia, –
Atlaiko
beržas,
Atlaikysi
tu ir vėtras,
Kurių
apstu pasaulyje,
Jei
beržas iki šių dienų
Tau
– draugas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą