Nukrėstas
grūdas
Daug
ilgiau gyvena,
Kol
skverbiasi į žemę,
Pusamžį
praleidžia,
Išdygęs
maudosi,
Guli
prieš saulę
Ir
pagalvoja,
Kad
jau šimtą metų
Šiam
pasauly.
Oi,
koks nenuorama daigelis,
Kol
dar žalias,
Kol
mato mažą plotą,
Pusiau
užmerktos jo akelės.
Kai
vėjo botagėliai nuplaka,
Kerta
dalgis,
Nubyra
selenas,
Tada
ir grynas grūdas
Ilsisi
ant stalo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą