Nukrenta
lapai,
Kurie
turi kristi,
Renku
pageltusius
Su
jais ir ašarą nušluostau,
Bučiuoju,
kaip bučiavo saulė,
Segu
prie atlapo,
Kad
būtų dar šviesu pasaulyje...
Prabėgo
vasara,
Nusinešdama
su polaidžiu
Baltai
pražydusį pavasarį,
Ruduo
pabraidė basomis
Po
gilią balą,
Kol
ledu užšalo...
Oi,
kad nepriliptų juodas lapas
Prie
amžino gyvenimo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą