Pažįstu
medį iš šaknų,
Kaip
giliai jos žemėje,
Kiek
plačiai aprėpia,
Kokia
jo lapija pavasarį,
Kiek
paukščių ant jo tupia
Ir
paslepia lizdų
Nuo
vanago ir vėtrų...
Pažįstu
paukštį iš giesmės,
Kada
jam skauda,
Gailiai
rėkia,
Kai
myli, suokia gražiausiu balsu,
O
kita atsiliepia.
Pažįstu
žemę, kurioje vis gyvenu,
Pasėju
grūdą,
Apibarstau
jį sauja pelenų,
Kad
medis neišnyktų
Ir
degėsiuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą