Jeigu
jūs manote,
Kad
kiaulė – visaėdė,
Apsirinkate
labai,
Tokią
tik padarė dėdė,
Paklausęs
savo moters,
Kad
bus pigiau
Ir
storesni bus lašiniai.
Kada
ištrūko ji iš gardo,
Per
laikus nuskuodė,
Nes
parūpo dobilai,
Raudonos
galvos – gi ne bulvienojai
Ir
kvepia nuostabiai.
Kai
prisiputo, šast į griovį,
Galvojo
išsimaudyti gerai,
Bet
ten dėlių valdovė
Jos
nepagailėjo, –
Plonoki
buvo marškiniai.
Iš
to gimė moralas:
Nesuk
į griovį,
Neužsivilk
raudonais kailiniais,
Nors
ir dediesi,
Kad
žaliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą