Palaiminimas

Kartą palaimino mama,

Kada tekėjau,

Ji priminė tada,

Kad barniai šeimoje

Nebus man patarėjas...

Mylėkite, kai saulė patekės,

Ir vakare mylėkite,

Labai žodis svarbus,

Kad vienas kitą

Amžinai turėtute...

Ilgai laikiau paslaptyje

Tą žodį „myliu“,

Bijodama prarasti prasmę,

Kada abu tylime...

Niekas nelaimino daugiau,

Daug visko praradau,

Kai amžinai nutilo, –

Nebeturėdama jėgų

Ji te pasakė:

„Gelbėk“, –

Iki šiol abu juos myliu.