Turiu
vieną gyvenimą,
Kaip
mūsų dangus – saulę,
Jaučiuosi
šiandien nuostabiai
Šiame
pasaulyje...
Buvo
vaikystė murzina,
Karo
nualinta,
Prisirinkau
akmenėlių
Ir
vis svaidžiau,
Kilo
vandens purslai,
Vaivorykštę
įskeldavau...
Kai
pakilau aukščiau,
Mačiau
jaunystės žvaigždę,
Tada
ir pamilau gyvenimą.
Kai
žilą plauką pamačiau,
Skubėjau
pasipuošti,
Kad
būtų daug šviesesnis
Ir
gyvenimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą