Mano
gimtinė,
Kiek
labiau – į šiaurę,
Anksčiau
nubąla čia laukai,
Vėliau
pražysta ievos
Čia
– baltai baltai...
Mano
gimtinėj žmonės
Labai
mažai kalba,
O
sutartines dainavo
Ir
labai seniai.
Ivinskio
kalendorių vartė
Visada
slaptai,
Mokėsi
iš naujo raidę,
Kuri
buvo atspausdinta
Gan
seniai.
„Aušra“
ir „Varpas“
Suskambo,
atsivėrė po to,
Gana
vėlai,
Betgi
ir kitos tautos neturėjo,
Kaip
K. Donelaičio žodžio,
Kuris
rašė hegzametru
Labai
lengvai.
Oi,
mūsų girių stumbrai
Lotyniškuose
rankraščiuose suriaumojo,
Kai
buvo pašauti medžioklėje
Ir
skelbė apie Lietuvą
Visai
Europai,
Kad
esame medžiokliai,
Ne
vergai,
Į
Pietus ir į Vakarus
Jau
žvalgėmės seniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą