Srovės

Laikas – kaita,

Lyg potvynis pavasarį,

Kol jaunas kyli,

Senatvėje nurimsti

Ir upė slūgsta,

Kaip nuo karščio...

Daug ką ir įvertini,

Kad neapsimoka veržtis

Ir pro užtvankas,

Kol jos neleidžia...

Laikas išverčia ir pastolius,

Griūva senas namas,

O iš jo pamatų putoja

Naujos versmės...

Laikas nelaukia,

Auga naujos kartos,

Kur jos pasuks,

Mes atsakingi,

Nors esame pirmi nuo arklo.