Papuošalai
– stikliniai,
Jie
dūžta prisilietus,
Kai
krenta nuo eglutės
Per
Trijų Karalių pietus...
Ausinių
neturėjau,
Net
gintarus išmėčiau,
Kitus
padovanojau,
Vaikai
sutraukė,
Vaikaičiams
nebeliko
Nieko...
Ne,
netiesa...
Savo
meilius žodžius,
Kaip
šventą atpildą, palieku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą