Užuojauta

Ateina laikas

Ir sustojame prie amžinybės durų,

Jos visada atvertos

Man ir tau,

Tik nežinai, kuriam arčiau,

Kuris greičiau pabels...

Pažįstami ir artimieji,

Matyti, sutikti,

Girdėjai jų balsus,

Matei ir šypsenas,

Akis.

Tada ir pamanai,

Gal jau rytoj nesusitiksi,

Užsivers durys,

Liks prisiminimai, praeitis...

Skubėkime dar šiandien

Ačiū pasakyti,

Paduoti ranką,

Pakelti ir į dangų

Draugiškai akis,

Suprasdamas, kad kažkada

Vis tiek išskirs.