Gėlių vaikai

Išbarsto gėlės nužydėjusios

Savo mažus vaikus

Po visą platųjį pasaulį,

Daug sėklų tų pačių

Ir ta pati saulė,

Tik žemė ne visada meili,

Akmuo net pasitaiko...

Ir skundžiasi tada gėlė,

Kad jos prapuolė vaisius...

Prie motinos širdies

Priglusta mažas

Ir džiaugiasi abu,

Klausosi abu,

Kaip gėrio upeliukas alma...

Pabūkime ir mes

Kuo ilgiau kartu

Ir šiandien pasimelskime,

Kad tik išnyktų kerštas,

Karas, badas, maras

Visame pasaulyje.