Esu tik paprastas žmogus

Negaliu ilgai pykti,

Tokia jau apsigimusi,

Ir nuoskaudą užgniaužusi lekiu,

Paglostau, raminu,

Kada jaučiu,

Kad kitas pyksta

Tik iš pasiutimo,

Kai nepatenkintas jis savo likimu...

Negaliu ilgai kvailioti,

Cirkas – ne man,

Ne klounas aš esu,

Nors galva jau pasidabruota,

Bet aukso neturiu...

Neatkišu skatiko veltui,

Pats užsidirbk iš paskutinių trupinių,

Neleisiu tatuiruoti rankų,

Užtraukti maišo ant akių,

Kaip gyvenu, taip ir jaučiu,

Tau neprikaišau

Ir neišduodu savo paslapčių...

Nesu ir akrobatas,

Per lyną einantis,

Ir žongliruojantis skėčiu,

Dangus man – virš galvos,

Bet kojomis žemę liečiu.

Pagrok man būgneliu,

Aš tau pašoksiu,

Tik ne pagal maršą,

Rikiuotėje stovėti negaliu.