Didžiulė
laimė – namas,
Sava
šeima ir kiemas,
Kuriame
vaikai augo,
Vaikaičiai
čia bėgiojo,
Po
žaliais medžiais slėpėsi...
Giria,
giruže mano, –
Toks
tolimas jos aidas,
O po
langais parimęs
Plonas
berželis kalba...
Su
eglute ir uosiu,
Net
su alyvų krūmu,
Neišsižadėčiau
balso
Burkuojančio
karvelio,
Pilko
žvirblelio – nieko.
Nėra
kamino dūmo,
Bet
mintys šviesios lieka,
Savo
vaikų pavėsio
Nekeisčiau
ir į rūmus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą