Iš gyvenimo puslapių

Net ir tamsiausią naktį

Ne visas žvaigždes matau,

Tik tas, kurios man artimos,

Paukščiu Taku keliauju,

Lyg upe pasroviui,

Mintis skalauju...

Nepajuntu, kai ima aušti,

O saulė – tik viena,

Lyg motina sušildo,

Džiaugiuosi vėl pražydusia gėle

Ir margu drugeliu,

Bet jis nenutupia ant mano delno, –

Turi savo žvaigždę,

Savo mažą pasaulį

Ir savo gyvenimą...