Atmerk
plačiau akis,
Tebus
gili naktis
Po
nerimo ir skausmo,
Galbūt
žvaigždė nukris
Į
tavo delną,
Suspausk
ir nepaleisk,
Laikyk
kaip sąmonę,
Kad
grįžtum į gyvenimą...
Nėra
pradžios ir pabaigos,
Yra
tiktai įsivaizdavimas,
Kad
kyla, kaip balandis,
Nuo
žemės angelas...
Laikyk
it medžio šaką,
Kurią
paduoda skęstančiam,
Įliek
į lūpas maldą,
Kad
vėl matytum žemę,
Tik
nesakyk: „Labanakt.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą