Pažiūriu
po kojomis,
Kaip
žemė alsuoja,
Kaip
išsivaduoja
Po
žiemos speigų,
Kokias
sėja sėklas
Į
dirvas artojui,
Ką
paleidžia liūtys
Po
skaidriu ledu...
Viskas
kyla, šneka,
Savaip
burbuliuoja,
Su
balandžiais neša
Posausius
šapus,
Jau
balutės sausta,
O
žemę užkloja
Net
paparčio lapas,
Šiaip
taip išgyvenęs,
Savo
žalumu...
Naujas
žiedas žiūri,
Senas
nusileidžia –
Taip
nuo seno buvo,
Taip
rytoj vėl bus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą