Užgimstame
palaiminti dangaus,
Kiekvienas
žingsnis – laimė,
O
einame dar nežinodami,
Kur
baigiasi pasaulis...
Pakyla
uždanga dangaus,
Rūkas
išsisklaido,
Atsiveria
kūrybai durys,
Kai
pro jas žmogus,
Kaip
angelas įeina...
Statai
ir augi,
Dainuoji
ir mąstai,
Kitam
ištiesi ranką
Ir su
meile vedasi
Savo
augančius vaikus
Į
nuostabų gyvenimą...
Save
ir savo kūrybos žiedą
Saugok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą