Renku, ką randu

Ilga mūsų žiema

Ir pusnys būna gilios,

Klimpsti ir tik tada jauti,

Kad prieš akis –

Tik baltas laukas,

O toliau – pušynas...

Kvepia spygliai ir žiemą,

Jeigu pavasarį prisirenki,

Dedi į vonią – gydo.

Palaukėje – laikinė obelis,

Kada pašąla – skanūs,

Tik burnoje – rūgštis,

Dažnai dantis nutvilko...

Lesi po trupinį, tarsi genys,

Svajoji apie namų šilumą,

Kad tavo nors vaikams

Jų rinkti nereikės,

Bus aukso, tartum riešutų,

Kišenės pilnos...

Pavasaris – dar taip toli,

O žiemos dienos – ilgos ilgos,

Šaltyje dreba smilgos...