Man
dabar ne gėda
Kartais
ir suklysti,
Nes
metai prabėgo,
Kaip
viena diena,
Niekas,
kas praėjo,
Atgalios
negrįžta,
Šitie
seni žodžiai –
Amžina
tiesa...
Man
dabar dar gaila
Palikto
darželio,
Kur
žaliavo rūtos,
Kvepėjo
mėta,
Balto
veido beržo,
Plačialapio
klevo,
Iš
kurių tekėjo
Kvepianti
sula...
Man
vis liūdna, gaila
Senų
sutartinių,
Anykščių
šilelio,
Šventosios
bangos,
Kur
bažnyčios varpas
Keldavo
kas rytą
Ir
prisiminimų –
Atlaidų
Onos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą