Per
daug nereikalaukime
Nei
iš savęs, nei iš kitų, –
Neišsemiamas
šulinys,
Jei
gilumoje – versmė,
Kai
trykšta ji iš sielos,
Tarsi
ašara iš akių,
Kuri
nuplauna ir paguodžia...
Nekraukime
per daug sunkios naštos
Ant
savo ir kito pečių,
Net
ir liepos našiai linksta,
Kol
nulūžta
Ir
išsilieja gyvasis vanduo
Iš
abiejų kibirų,
Nes
reikės tolimą kelelį nešti
Ir
visus pagirdyti...
Oi,
nesisielokime tik dėl smulkmenų, –
Bus
aukštų kalnų – tai mūsų siekių,
Kuriems
nelemta išsipildyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą