Kai
matau gėlę vystančią,
Pasemiu
vandens ir laistau...
Gilus,
oi, koks gilus
Gyvybės
šulinys,
O
pasilenkus nematai jo dugno,
Net
savo paveikslo,
Kas
išskaitys žmogaus mintis...
Kaip
galiu tau padėti,
Jeigu
nebetiki ir dangumi,
Kas
padeda tau melstis,
Jei
prieš save paveikslo neturi...
O
muzika ir kelia, ir graudina,
Neatperka
melodijos
Žodžiai
keli, kad ir geri,
Taip
skęsta siela
Į
nežinomybės liūną,
Geri
iš žemės saujos
Paskutinį
lašą,
Tyrą
vandenį semi, semi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą